Nors pasaulio ekonomikoje vis dar įžvelgiama nemažai recesijos pavojaus ženklų, Baltijos šalys turėtų išlikti stabilios plėtros pavyzdžiu. Dar daugiau impulso joms suteiktų partnerystė su Kinija, kurios investuotojus aktyviai vilioja Klaipėdos uostas. Apie tai diskutuota gegužės 18 d. IQ žurnalo surengtame forume „Vakarų galia“.
Klaipėdoje susirinkusius forumo dalyvius pasveikinęs uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas neabejojo, kad skambus renginio pavadinimas simbolizuoja didelį potencialą ir puoselėjamas ambicijas: „Klaipėda, didelis verslo, kultūros ir energetikos centras, dar turi daug neišnaudoto potencialo, kurį tiek miestui, tiek ir uostui reikia įprasminti. Tą Vakarų galią reikia ne tik išnaudoti, bet ir plėsti. Ją pasitelkus klestėtų ir Klaipėdos regionas, ir visa šalis“.
Kad Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių ūkio sėkmė priklauso nuo tarptautinės prekybos, akcentavo „Nordea“ banko Estijos vyriausiasis ekonomistas Tõnu Palmas. Pranešimą skaitęs ekspertas pripažino, kad pastaruoju metu vis garsiau skamba spekuliacijų, kad ekonomikai globaliu mastu gresia recesija. Pasaulio lyderiai diskutuoja, kas laukia ES ir JAV, kurios ekonomiškai dar nėra sustiprėjusios po pastarosios krizės, jeigu Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) ir toliau lėtės.
„Regis, taip neseniai buvo krizė ir išgyvenome recesiją. Tačiau statistika liudija, kad ši vis pasikartoja kas 7–10 metų, o nuo pastarosios krizės jau praėjo 10 metų. Europoje bazinės palūkanų normos vis dar neigiamos, ir jeigu artimiausiu metu užkluptų recesija, akcijų rinkos smigtų žemyn, prekybos apimtys smarkiai susitrauktų, o centriniai bankai turėtų ieškoti naujų gelbėjimo scenarijų. Tai neabejotinai būtų skaudus smūgis visai ES ir, žinoma, Baltijos šalims“, – sakė ekonomistas.
Nors situacija tebėra sudėtinga, tačiau didžiausia recesijos rizika, anot T. Palmo, jau praeityje. Tai liudija nemažėjantis vartojimas, vienas pagrindinių ekonomikos variklių, taip pat plečiasi paslaugų sektorius.
„Pramonės sektoriaus įmonės išgyvena sunkius laikus, tačiau gamybos apimtys nebekrenta, po truputį investuojama, kuriamos naujos darbo vietos, nedarbas mažėja. Tiesa, netikrumas dėl Kinijos ateities išlieka, neaišku, kuo baigsis referendumas dėl Jungtinės Karalystės narystės ES, todėl investuotojai dvejoja. Bet vartojimo lygis, taip pat kylančios naftos kainos nuteikia optimistiškai“, – kalbėjo ekonomistas ir prognozavo, kad Baltijos šalių ūkio prieaugis šiemet viršys 2 proc. ir lenks apie 1,3 proc. laukiamą BVP augimą visos ES mastu.
Rekordiškai pigi nafta itin susilpnino Rusijos, Baltijos šalių prekybos partnerės, ekonomiką, jos eksportas sumenko. O tai neigiamai veikė Rusijos uostų rezultatus. Čia krovinių mažėja, skirtingai nei Klaipėdos uoste, kuris pagal krovos prieaugį šiemet lieka lyderiu rytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Trijų Baltijos šalių eksportas atsigauna ir pradeda didėti, nes kaimynės, ypač Lietuva, sugebėjo diversifikuoti prekių srautus ir aktyviai ieško naujų rinkų. Kinijos planuojamas tarptautinės prekybos koridorius per Baltijos valstybes, anot pranešėjo, galėtų atverti naujas galimybes transporto ir krovos bendrovėms. Vis dėlto jis ragino nepamiršti ir kitų besivystančių Azijos šalių, kuriose vartojimas taip pat didėja: perkami ne tik automobiliai, elektronikos prietaisai, bet ir geresnės kokybės maisto produktai. Tad pasaulio prekybos žemėlapis vis dar smarkiai keičiasi, ir visos ES laukia nemenki iššūkiai siekiant prisitaikyti prie šių pokyčių.
Apie investuotojų elgesį bei investicijų renesansą forume kalbėjo ir Donatas Frejus, „Orion Asset Management“ fondų valdytojas. Jo teigimu, tradicinės investavimo rūšys, vyravusios 1950–1960 metais, pasikeitė. Pinigai vis labiau juda iš aktyviai valdomų įprastų akcijų ir obligacijų fondų į biržose prekiaujamus fondus (ETF), kuriuose mažesni valdymo mokesčiai, bet didesnė grąža. Prognozuojama, kad būtent netradicinių fondų rinka pritrauks daugiausia lėšų, o tradicinių fondų dalis mažės.
Lietuvoje investuotojai taip pat drąsiau renkasi naujus fondus ir investavimo kultūra atsigauna. „Tai iš dalies susiję su alternatyvų, o jų nėra daug, paieška, nes banke pinigai nieko nebeuždirba, – sakė D. Frejus. – Lietuviai drąsiau investuoja į nekilnojamojo turto fondus, kurie Lietuvoje atsirado iškart po krizės. Dabar investuotojai labai domisi įvairiais NT produktais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.“
Kitas kraštas – kitos taisyklės
Ne kartą Kinijoje stažavęsis dr. Konstantinas Andrijauskas, Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, priminė, kad šios Azijos milžinės ekonomika yra didžiausia pasaulyje, tačiau nebereiktų tikėtis, jog jos ūkis ir toliau augs po 10 proc. kasmet.
„Ekonomika lėtėja, ir 7 proc. laikomi „nauja normalia būkle“. Prisitaikyti prie lėtesnio tempo teks ir pačiai šaliai, ir visam pasauliui“, – sakė forumo pranešėjas.
Tokiu būdu Kinija tikisi išvengti vadinamųjų vidutinių pajamų spąstų, taip pat stengiamasi mažinti priklausomybę nuo eksporto, skatinti vidaus vartojimą. Pekinas suskubo spręsti perteklinių gamybos pajėgumo (ypač statybos sektoriuje) problemą, mažinti socialinę atskirtį tarp regionų. Maža to, inicijuodamas stambius infrastruktūros projektus, tarp jų Naująjį šilko kelią, siekiama pelningiau investuoti sukauptą užsienio valiutos rezervą, mažinti prekių tiekimo į užsienį sąnaudas, o svarbiausia – užsitikrinti alternatyvius prekių ir gamtinių išteklių teikimo kelius. „Kinijos iniciatyvos yra kaip atsakas JAV, kurios esą „strategiškai apsupo“ Kiniją, o ši siekia įgauti svaresnį balsą tarptautinėje arenoje. Be to, taip siekiama įtvirtinti savo politinę ir ekonominę įtaką. Tai Kinijos globalių ambicijų įtvirtinimas“, – teigė K. Andrijauskas.
Nors Lietuva ir kitos Baltijos šalys puoselėja nemažai lūkesčių dėl Naujojo šilko kelio iniciatyvos, kuria siekiama Kiniją sujungti su Vakarų Europa maršrutais sausuma ir jūra, tačiau kai kurie namų darbai dar nepadaryti. Pekino planus kurti Azijos infrastruktūros investicijų banką, investuosiantį į tarptautinius infrastruktūros projektus, palaikė įsijungė 57 Europos ir Azijos šalys, tarp jų mūsų kaimynės – Rusija ir Lenkija. Baltijos valstybės liko nuošalyje, nors ši narystė, pranešėjo nuomone, suteiktų nemažai pranašumų toliau plėtojant prekybos ryšius.
„Žiūrėdami į Kiniją dažnai matome azijietišką Sovietų sąjungos atitikmenį, bet taip neturėtume galvoti“, – įspėjo K. Andrijauskas.
Jam pritarė kita forumo dalyvė Lina Bartusevičiūtė, kuri septynerius metus gyvena Šanchajuje ir yra įkūrusi konsultacijų bendrovę „LITAO Consultancy Group“: „Su kinais reikia visai kitaip kalbėtis ir pasitelkti kantrybę su jais dirbant. Vakaruose pasirašome kontraktą ir tada galvojame, ar tapti draugais. O Kinijoje pirmiausia tampama draugais, o po to svarstoma, ar dirbti kartu. Taigi, būtina turėti omeny, kad vakarietiški verslo metodai Kinijoje gali neveikti. Ten kaina yra mažiau svarbi nei pasiruošimas, dėmesys ir pagarbūs santykiai“.
Verslo konsultantė įsitikinusi, kad apie Kiniją sklando pernelyg daug mitų, tad jų invazijos, dėl kurios jau nuogąstaujama Klaipėdoje, nereiktų tikėtis.
Suderinti interesus
Forumą užbaigė diskusija „Klaipėda – Vakarų Lietuvos ar visos šalies ekonomikos variklis“, kurią moderavo verslo teisės advokatų bendrijos „Triniti“ vadovaujantysis partneris Linas Sabaliauskas.
Paklaustas, kodėl investuotojus turėtų vilioti uostamiestis, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės valdybos narys dr. Shahriaras Ahy paatviravo, kad Baltijos šalis pamilo dar prieš prieš 22 metus, kai čia apsilankė pirmą kartą. „Mane iki šiol žavi Klaipėdoje sutikti tiek valdžios, tiek verslo atstovai, savo srities profesionalai, kurie sugebėjo mieste sukurti palanką investicijoms aplinką. Tai vertinu ir aš, ir kiti mano čia pasikviesti investuotojai“.
Tačiau jam kelia nerimą prastėjanti demografinė padėtis, nes miestas labai sparčiai neteko net trečdalio gyventojų. Vieni jų emigravo į užsienį dėl aukštesnių atlyginimų, o kiti išvyko studijuoti, bet negrįžo. „Dinamiškai keičiantis pasauliui, stengtis išlaikyti esamą padėtį ir stovėti vietoje nėra išeitis. Būtina judėti pirmyn, tačiau kokia kryptimi? Apie tai reikia galvoti dabar ir nubrėžti strateginę Klaipėdos plėtros kryptį. Man išties keistai skamba klausimas, kiek tampriai miestas turi būti susijęs su uostu? Klaipėda pirmiausia yra uostas ir nereikia atsiriboti nuo šios specializacijos. Tačiau vertėtų į šį miestą pažvelgti iš 20–40 metų perspektyvos, paklausti, kas čia turėtų traukti aktyvius, išsilavinusius žmones? Žinoma, jiems yra ir bus svarbi ekonominė ir socialinė aplinka, kurią jiems sukurs augantis miestas. O tam reikia, kad uostas išlaikytų glaudžius ryšius ir su bendruomene, ir su kitų pramonės sričių atstovais, nes uoste vykstantys pokyčiai labai svarbūs, ypač planuojamas statyti išorinis uostas. Tam reikia investuoti ES lėšas, nes toks projektas galėtų padėti Lietuvai tapti globalaus Kinijos prekybos modelio dalimi“.
Kad Klaipėda turi būti ne tik uostas, bet ir gera vieta gyventi, akcentavo diskusijoje dalyvavęs Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas. Jis pripažino, kad uostamiesčio bendruomenei kol kas nepavyksta surasti bendro sutarimo dėl ateities perspektyvų. Savivaldybę neramina uosto plėtros planai ir ambicijos vežti daugiau krovinių, nes gyventojai stengiasi vengti artimos kaimynystės su uostu, dėl ko neišvengiama konfliktų. „Mes palaikome uosto plėtrą, bet dėl to turi būti sutarta su bendruomene“,– sakė vicemeras.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas patvirtino, kad uosto teritoriją planuojama plėsti bent 200 ha, nes teritorijos stygius ir 17 metrų nesiekiantis kanalo gylis yra vieni didžiausių Klaipėdos uosto trūkumai, tad jo potencialas nėra visiškai išnaudojamas. Daug vilčių siejama su išoriniu uostu, nors šiam projektui, anot A. Drungilo, jau vėluojama ruoštis. Jis vylėsi, kad ateityje Klaipėda sugebės pritraukti daugiau investuotojų, sukurti naujų darbo vietų, o tai skatins jaunus žmones likti šiame mieste.
Nemažai vilčių su Kinija sieja ir „Lietuvos geležinkeliai“, kurie dar šiemet planuoja krovinių apimtis iš šios šalies padvigubinti. „Diskusijose apie kinus dažnai girdisi baimės. Tačiau būtina išnaudoti puikią infrastruktūrą ir kartu kurti daugiau pridėtinės vertės“, – teigė diskusijoje dalyvavusi bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių ekspedijavimo departamento „LG ekspedicija“ direktorė Rima Terminaitė.
